nominatif
Vanuit Wiktionary, die vrye woordeboek.
- IPA: manlik: [nɔminaˈtif]; vroulik: [nɔminaˈtiːvə]; meervoud: manlik: [nɔminaˈtif], vroulik: [nɔminaˈtiːvə]
- Nominatief
- Benoem
| Enkelvoud |
Meervoud |
| (sonder lidwoord) |
(met lidwoord) |
(sonder lidwoord) |
(met lidwoord) |
| nominatif |
le nominatif |
nominatifs |
les nominatifs |
- IPA: [nɔminaˈtif], bepaald: [lənɔminaˈtif]; meervoud: [nɔminaˈtif], bepaald: [lenɔminaˈtif]
- Eerste naamval
- Woord in die nominatief
- IPA: [nominaˈtif], genitief: [nominatiˈfa], datief: [nominatiˈfe], akkusatief: [nominatiˈfi], vokatief: [onominaˈtif]; meervoud: [nominaˈtifs], genitief: [nominatiˈfas], datief: [nominatiˈfes], akkusatief: [nominatiˈfis], vokatief: [onominaˈtifs]
- Eerste naamval
- Woord in die nominatief
- 1. kimfal