sonr

Vanuit Wiktionary, die vrye woordeboek.

Ou Noors (non)

Naamval Enkelvoud Meervoud
Onbepaald Bepaald Onbepaald Bepaald
Nominatief sonr sonrinn synir synirnir
Genitief sonar sonarins syna synanna
Datief syni syninum synum synunum
Akkusatief son soninn sonu sonuna

Manlik

Uitspraak

IPA:
onbepaald: [ˈsonr̩], genitief: [ˈsonar], datief: [ˈsʏnɪ], akkusatief: [son]; meervoud: [ˈsʏnɪr], genitief: [ˈsʏna], datief: [ˈsʏnʊm], akkusatief: [ˈsonʊ]
bepaald: [ˈsonrɪnː], genitief: [ˈsonarɪns], datief: [ˈsʏnɪnʊm], akkusatief: [ˈsonɪnː]; meervoud: [ˈsʏnɪrnɪr], genitief: [ˈsʏnanːa], datief: [ˈsʏnʊnʊm], akkusatief: [ˈsonʊna]

Selfstandige naamwoord

    Betekenisse

Seun, manlike afstammeling.